Mes susitikome su Laurynu Vaitkumi, „Green Globe Vintage“ įkūrėju, kad pasikalbėtume apie jo kelią gatvės mados ir prabangaus vintažo pasaulyje.

Kaip prasidėjo tavo kelionė gatvės mados pasaulyje ir kas įkvėpė atidaryti „Green Globe Vintage“?

Manau, kad drabužius pradėjau pardavinėti maždaug prieš 10 metų, bet visa kelionė prasidėjo dar anksčiau – turbūt dar vaikystėje. Mama mane dažnai vesdavosi į „second hand“ parduotuves, ji žinojo visas geriausias vietas, kada atvyksta naujos prekės, ir išmokė mane atpažinti kokybiškus audinius bei suderinti aprangą. Tik dabar suprantu, kad ji buvo vienas pirmųjų ir pagrindinių įkvėpimų, kuris paskatino mano meilę madai.

Bet tai buvo laikas, kai pats pradėjau domėtis drabužiais. Kitas svarbus momentas buvo 2013 metais, kai mokiausi tarptautinėje mokykloje Balyje. Tada vienas mano draugas iš Australijos parodė man vintažinę parduotuvę iš Melburno. Tai buvo pirmas kartas, kai supratau, kad egzistuoja ne šiaip naudotų drabužių parduotuvės, bet vietos, kuriose vintažas yra stiliaus pagrindas. Ten buvo senų NBA starter striukių, senų marškinėlių, beprotiškų „vintažinių“ NIKE rūbų, kurių anksčiau niekada nemačiau – ir tai mane tiesiog užkabino.

Kaip tavo vaikystės patirtys vis dar veikia tavo stiliaus pasirinkimus šiandien?

Turiu gana didelę grafinių marškinėlių kolekciją, kurią labai mėgstu, nors daugumos ir nenešioju. Dauguma jų – iš mano vaikystės filmų ir animacinių filmų. Labai mėgstu 80-ųjų ir 90-ųjų reklaminę estetiką ant marškinėlių. Taip pat turiu silpnybę viskam, kas susiję su vintažiniu krepšiniu, nes vaikystėje 8 metus pats žaidžiau krepšinį, mano kambario sienos buvo nuklijuotos NBA plakatais – tiesiog gyvenau krepšiniu. Ir šiandien vis dar seku naujienas, tik retai randu laiko pats pažaisti.

Papasakok apie savo parduotuvės koncepciją ir kodėl pasirinkai būtent tokią.

Pasakyčiau, kad koncepcija visada sukosi apie tai, kas man pačiam nuoširdžiai patinka. Taip buvo nuo pirmųjų dienų, kai pradėjau vaikščioti po „second hand“ parduotuves. Tada nebuvo nei „TikTok“, net „Instagram“ neturėjau. Tiesiog eidavau į parduotuves ir pirkdavau tai, kas patraukdavo akį. Tuo metu visai nesidomėjau prekių ženklais, nes tiesiog jų nepažinojau. Dabar stengiuosi daryti tą patį, tik su daugiau žinių apie pačius prekių ženklus, jų istorijas ir vertybes.

Kaip bėgant laikui keitėsi tavo parduotuvės koncepcija? Ar tavo skonis ar rinka kažkaip paveikė pokyčius?

Dabar beveik pusė parduotuvės skirta sportbačiams – tai tikriausiai didžiausias pokytis nuo atidarymo. Džiaugiuosi, kad praeitais metais susipažinau su Tadu (HypedFlea), su kuriuo iškart radom bendrą kalbą ir dabar dirbame kartu. Galiu drąsiai sakyti, kad dabar esame ir sportbačių parduotuvė. Meilę kedams jaučiu nuo vaikystės, bet visada buvo sunku Lietuvoje rasti kažką įdomesnio, todėl labai džiaugiuosi, kad dabar galime pasiūlyti porų, kurių kitur nerasi.

Koks buvo netikėčiausias daiktas ar prekės ženklas, kuris galiausiai tapo hitu tarp tavo klientų?

Negalėčiau išskirti konkretaus prekės ženklo, bet taip nutinka kone kiekvieną savaitę. Dažnai tie daiktai, dėl kurių pats labiausiai jaudinuosi, nesulaukia beveik jokio dėmesio, o tai, ką paskelbiu beveik iš reikalo, iškart išperka ir sulaukiu daugiausia reakcijų. Hah.

Kaip vertini dabartinę situaciją ir gatvės mados lygį Vilniuje?

Dabar viskas žymiai geriau nei tada, kai pradėjau, bet vis tiek atrodo, kad esame gerokai atsilikę pagal tai, ką galima rasti čia vietoje. Norėtųsi daugiau streetwear ir sportbačių parduotuvių, ir labai norėtųsi įvairesnės „second hand“ scenos – mažesnių parduotuvių, kurios būtų labiau orientuotos į tikrą vintažą.

Kaip seki naujausias gatvės mados tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje?

Norėčiau turėti įdomesnį atsakymą, bet dažniausiai tiesiog „scrollinu“ Instagramą. Manau, kad tai gana geras įrankis, jei susidėlioji teisingą feed’ą. Taip pat – „YouTube“. Ten yra daug kūrėjų, kuriančių turinį apie vintažą, streetwear ar sportbačius, iš kurių labai daug išmokau.

Ar matai kylančių Lietuvos dizainerių ar prekių ženklų, kurie gali turėti rimtą įtaką vietinei gatvės mados scenai?

Tai gal ne visai street fashion, bet Urtekat jau kurį laiką daro stiprų darbą. Taip pat labai įdomu, ką ateityje sukurs Viltė Savickaitė. Iš labiau streetwear pusės, džiaugiuosi, kad mano draugas IHGNAHZ grįžta prie savo kūrybos. Dar patinka kai kurie Puga73 darbai.

Kokie gatvės mados stiliai šiuo metu populiariausi tarp lietuvių?

Jaučiasi stipri riedlenčių kultūros įtaka. Skate stilius dabar labai madingas tiek streetwear’e, tiek vintaže. 90-ųjų ir ankstyvųjų 2000-ųjų skate prekių ženklų, kaip BLIND, HOOK-UPS, WORLD INDUSTRIES, kainos per kelerius pastaruosius metus stipriai pakilo. Taip pat pastebimas posūkis nuo 90-ųjų stiliaus link Y2K mados bendrame kontekste.

Ar yra rinkų ar šalių, kuriose esi radęs unikalių ar netikėtų vintažinių lobių?

Taip, dabar nemažai daiktų perku iš Pietryčių Azijos. Ten pilna vintažinių ir streetwear drabužių, kurių niekur kitur nerasite – daug Azijos rinkai skirtų išskirtinių modelių. Bet ten nėra lengva rasti patikimų tiekėjų, nes daug didelių parduotuvių iš JAV, Europos ir Australijos taip pat perka iš tų regionų ir dažnai nori, kad tiekėjai dirbtų tik su jais.

Kokie prekių ženklai ar daiktai yra populiariausi tarp tavo klientų?

Iš prekių ženklų dažniausiai ieškomi tie patys visur dabar madingi – Stussy, Supreme, Stone Island, C.P. Company. Žmonės labai dažnai ieško Evisu džinsų. Dabar labai išpopuliarėjo Ed Hardy, Von Dutch ir kiti Y2K laikotarpio ženklai.

Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla vystant parduotuvę?

Didžiausi iššūkiai buvo atidarant fizinę parduotuvę – kai išsinuomavau patalpas, jos visiškai neatitiko to, ko norėjau. Ten anksčiau veikė gana abejotinas baras 90-aisiais ir mažai kas buvo atnaujinta nuo to laiko. Prireikė apie 6–7 mėnesių, kad vieta atrodytų bent kiek padoriai. Esu labai dėkingas savo draugams ir broliui, kurie padėjo – viską darėme patys.

Kitas iššūkis – tiekimo grandinė. Prieš 5 metus Lietuvoje, dėvėtų drabužių parduotuvėse ar turguose, dar buvo galima rasti daug įdomių dalykų, bet dabar tai tapo beveik neįmanoma, todėl teko ieškoti tiekėjų užsienyje, o tai nebuvo lengva.

Kur matai Green Globe Vintage po penkerių metų? Ar planuoji plėtrą ar naujas iniciatyvas?

Taip, planų tikrai yra. Norėčiau kada nors persikelti į didesnes patalpas Vilniuje. Jei viskas gerai susiklostys, po poros metų tikiuosi atidaryti parduotuvę ir Ispanijoje.