interview

Muzikos ir „Sneaker“ kultūros sankirta: Interviu su Justicious

Pratęskite frazę: Justicious šiandien tai… 


Novatoriškas ir eklektiškas kaip muzikos mylėtojas, kūrėjas ir didžėjus, ne ką mažiau eklektiškas ir kaip kedų entuziastas. Varomas emocijomis ir spontaniškumu abiejose srityse.

Kaip muzika tapo jūsų gyvenimo dalimi? Kas paskatino pasirinkti didžėjaus ir garso prodiuserio kelią?


Pradžių pradžia ko gero buvo muzikos mokykla, kurią pradėjau lankyti dar 3-ejų, šeštoje klasėje ją mečiau manydamas, kad su muzika vis tiek nieko neveiksiu ir išmainiau ją į dailės mokyklą, visgi abu tėvai buvo prie meno, baigę Vilniaus Dailės Akademiją, tai maniau, kad čia mano likimas. Ironiška, bet muzikos kūryba susidomėjau praėjus tik metams nuo muzikos mokyklos metimo, bet visiškai iš kitos pusės - nuo mažens mylėjau hip-hopą, sesės dėka buvau dažnas svečias hip-hopo šokių renginiuose ir taip susipažinau su legendinio amerikiečių prodiuserio DJ Premier kūryba. Tiek rezultatas, tiek pats muzikos semplavimo procesas mane taip sudomino, kad tai tapo mano hiperfiksacija nuo 12 metų ilgam. Savo kūrybą į internetą keldavau kasdien, dėl meilės labai skirtingai muzikai nuo pat pradžių demonstravau diversiškumą - vieną dieną įkeldavau tradicinio hip-hopo stiliaus beatą, kitą jau electro, garage, drum & bass ar dar kokį, dėl to ir daug išmokau, ir pažinau labai įvairių ir nuostabių muzikos pasaulio žmonių - tai turbūt vienas geriausių dalykų, kurie man nutiko pasirinkus muzikos kelią ir kodėl dar dabar net sunkesnėse gyvenimo kryžkelėse nedrįstu pasakyti “viskas, nebenoriu kurti muzikos ir groti”.

Kaip prasidėjo jūsų aistra sportbačių kolekcionavimui? Ar turite pirmąją porą, kuri buvo ypač įsimintina?

 

Įvaizdis ir stilius man rūpėjo nuo mažų dienų, jau pradinėse mokyklos klasėse nešiojau plačias kelnes, vadinamas “lenarais”, per didelius marškinėlius, full cap stiliaus kepures. Namuose bene visą laiką būdavo įjungtas MTV, norėjau ir atrodyti taip, kaip mano mėgstamiausi atlikėjai. Žinoma, tais laikais reikėjo ne šiaip kokių kedų - ant bangos buvo skate shoes, kaip tik aplink Konstitucijos prospektą buvo įsikūrę pirmi skateshopai, viename jų tėvų išprašiau ir savo pirmųjų Vision skate shoes’ų. Vėliau, be abejonių, būtina buvo turėti ir DC batus, o jau 2008-aisiais, ketvirtoje klasėje, kelionėje į Prancūziją prasidėjo pirmi žingsniai į obsesiją - už savo pinigus pirmąkart nusipirkau Nike Dunk High - mėlynos ir geltonos spalvų. Kainavo apie 90 eurų, tada tai atrodė kaip kosminė suma už porą batų, bet turbūt pirmą kartą pajutau tą greitą kapitalistinį dopamino hitą ir suvokimą, kad batai man yra daugiau nei šiaip koks rūbas, bet ir įdomiausių technologijų junginys, be to prie batų gali priklijuoti ir sentimentalią vertę.

Kas jūsų manymų daro sportbačių porą išskirtinė ar vertinga? Kuo šių sportbačių pora jums išskirtinė?

 

Kaip ir minėjau, visų pirma, prie batų labai limpa prisiminimai - iš kur juos gavai, kur su jais buvai, ką veikei. Dažnai sunkiau atsisveikinti su pora batų ne dėl jų vertės antrinėje rinkoje, o dėl tos vertės, kurią jie turi man pačiam. Mano jau minėti Nike Dunkai man buvo be galo svarbūs, nes pirkau pats pirmoje kelionėje svetur be tėvų, tai buvo mano pirmi kedai iš užsienio ir pirmi, kuriuos užsidėjus vaikystėje jaučiausi “main character” :D Jei būčiau tada žinojęs, kad kažkada turėsiu kedų kolekciją, tai gal net ir išaugęs būčiau pasilikęs sau.

Kaip jūsų muzikiniai pomėgiai įtakoja jūsų požiūrį į madą ir sportbačius?

 

Šiuolaikinėje kultūroje, o ypač pop kultūroje, muzika ir mada eina kartu - atlikėjai diktuoja tendencijas, dažnai pasaulį supažindina su įdomiais dizaineriais, vis daugiau muzikos atlikėjų pristato savo kedų collabus. Kaip ir vaikystėje repas formavo mano stilių, taip ir dabar tenka pasisemti ir žinių, ir įkvėpimo iš stilingiausių atlikėjų. Šiuo metu turbūt arčiausiai mano asmeninio stiliaus iš žinomesnių atlikėjų rengiasi Aminé, tikrai įkvėpia ir Lil Yachty, Kendrick Lamar, ASAP Rocky stilius, turbūt pastarasis, repuodamas apie savo stiliu, paauglystėje ir supažindino su tokiais vardais kaip Raf Simons, Martin Margiela ar Rick Owens.

Kokį vaidmenį jūsų kūrybiniame procese atlieka batai? Ar turit kokių nors porų, kurios jums labiau patinka nešioti per pasirodymus ar dirbant studijoje


Visur, kur groja muzika, valingai ar nevalingai trepsiu koja į ritmą, matyt profesinė liga. Kaip didžėjui ne retai trepsėti tenka ne vieną ir ne dvi valandas, tad grojant labai vertinu komfortą ir renkuosi batus, kurie nevargina kojų. Man svarbu, kad batai būtų ir gražūs, ir patogūs bei praktiški, kitaip jie mano kolekcijoje ilgai ir neužsibūna.

Ar jūsų manymu, batai gali atspindėti asmenybę? Kaip jus asmenišjai renkates sportbačius, pagal nuotaiką ir stilių? 

Kad ir kaip neteisingai tai skambėtų, anksčiau sakydavau, kad pirma pažiūriu į žmogaus batus, o tik tada į akis. :D Batai gali pasakyti apie žmogų neįtikėtinai daug - ne tik stilių, bet ir interesus, laisvalaikį, socialinį burbulą. Gal ir nespręsčiau ar geras žmogus pagal tai, ar patinka kažkieno batai, bet tikrai dažnai batų pasirinkimas yra statementas, kaip knygos viršelis, kuris gali duoti užuominą, ar turėsi su žmogumi ką bendro.

Ar turite kokių nors ritualų ar tradicijų, susijusių su avalynė? Galbūt kolekcionuojate dar ką nors susijusio su batais?


Net geri batai gali neišgelbėti jei kelnės baisios. Neseniai pastebėjau, kad kelnių jau irgi turiu tokią selekciją, kad galima pradėti vadinti kolekcija, o kelnių ir batų sąveika labai svarbi viso outfito vaizdui. 

Kaip vertinate sneakerhead kultūrą Lietuvoje? Ar čia egzistuoja aktyvi sportbačių kolekcionavimo bendruomenė?


Galbūt nesu susipažinęs su visa kedų bendruomene ir nebūsiu pakankamai informuotas, kad tvirtai teigti apie tokios bendruomenės dydį, bet pažįstu nemažai žmonių su tikrai įdomiomis kolekcijomis. Be to, nors dažnai ir marketingo tikslais, Lietuvoje vyksta tikrai nemažai sneakerheadams skirtų renginių ir iniciatyvų. Pačiam teko dalyvauti ir ne vienoje diskusijoje apie sneakerius, sneakerheadų batų restauravimo dirbtuvių Sneaker Spot įkurėjai organizuodavo net ir sneakerheadų vakarėlius.

Kokias tendencijas sneakerhead’ų pasaulyje pastebite tarp Lietuvos gyventojų?


Nors vis daugiau įdomių ir ekscentriškų kedų galima sutikti Lietuvos gatvėse ir net vietinėse avalynės parduotuvėse, lietuviai vis dar mėgsta gan saugius pasirinkimus ir nėra linkę eksperimentuoti, daug tendencijų masinę prekybą Lietuvoje pasiekia ganėtinai vėlai, tai ir vakarų tendencijos pas mus kartais pavėluoja ir užsibūna ilgiau. Tačiau, lyginant su laikais, kai tik pradėjau domėtis sneakeriais, batų pasirinkimas Lietuvoje yra didžiulis ir gatvėse vis dažniau žmonių batus tenka palydėti nustebusiu žvilgsniu.

Selecting Justicious

and follow his insta