Interviu

200+ porų Adidas sportbačių iš lietuvių kolekcionieriaus

Kas yra Dovydas  šiandien ?

Šiandien esu konsultantas, dirbantis viešojo administravimo reformų ir sisteminių klausimų srityje. Mano darbas apima ilgalaikius procesus, tokius kaip reformos Ukrainoje, kurios gali užtrukti dešimtmečius. Mano paslaugas perka ES ir didelės konsultavimo įmonės. Darbe dažnai susiduriu su sunkumais vertinant rezultatus.

Kaip atrandi pasitenkinimą savo darbe?

Susidomėjimas sportbačių kolekcionavimu yra kompensacija už apčiuopiamų rezultatų trūkumą. Man tai būdas pajusti realius dalykus rankose, priešingai nei abstrakčios užduotys, su kuriomis dirbu kasdien.

Kodėl sportbačiai tapo tavo aistra?

Kodėl gi ne? Tai gera alternatyva abstraktesniems pomėgiams, tokiems kaip muzikos ir kino tyrinėjimas.

Iš kur atsirado idėja rinkti batus?

Idėja rinkti batus man kilo vaikystėje, kai augau Vilniuje sovietmečiu. Tuo metu sportinių batelių buvo labai mažai ir jie buvo prastos kokybės. Kiekvieną kartą pamatęs tikrus Adidas, Puma ar Nike sportbačius, buvau sužavėtas. Net Čekų Botas atrodė labai šauniai. Mane visada traukė lengvumas, ryškumas ir spalvų įvairovė. Kitaip tariant, šio hobio priežastis – vaikystės trūkumo jausmas.

Kodėl pasirinkote Adidas?

Gerbiu įvairius prekės ženklus, bet Adidas pasirinkau nesąmoningai. Jų logotipas su trimis juostelėmis man atrodo labai paprastas ir minimalistinis, nesukeliantis dėmesio, kas leidžia susitelkti į formą, medžiagas ir bendrą dizainą. Bet sąžiningai, trys juostelės ant sportininkių ir gimnastų klubų labiausiai palietė mano širdį - kaip kitaip ankstyvas paauglys sovietmečiu galėjo kurti seksualines fantazijas, žiūrėdamas į pusnuoges merginas Olimpinėse žaidynėse? Seksas buvo tikrai uždraustas tada... Sunku patikėti, kad penkiasdešimtaisiais Adidas sumokėjo Suomijos kompanijai Karhu tik šiek tiek daugiau nei tūkstantį eurų už trijų juostų prekių ženklą. Tai intelektinė nuosavybė jums! Ir aš visada vertinau minimalizmą ir estetiką, todėl šios trys juostelės tiesiog mane užburia.

Ar prisimenate, kuri pora pradėjo jūsų kolekciją?

Taip, žinoma. Mano kolekcija prasidėjo nuo Gazelles poros. Tai buvo sportbačiai su pilka zomšinė viršutine dalimi ir ruda padu, kitaip nei tradicinis baltas. Sovietų Sąjungoje aštuntajame dešimtmetyje buvo sunku gauti norimus batus. Turėjau tenkintis tuo, ką galėjo gauti mano tėvai arba draugai su "blatu" (ryšiais).

Ką manote apie Adidas Gazelle šiandien?

Po dvejų metų Gazelle bus 60 metų ir ji išlieka aktuali. Nuo jos sukūrimo 1966 m. šie sportbačiai tapo tikru paprastumo, patogumo, stiliaus ir kokybės simboliu. Šiandien matome sėkmingus bendradarbiavimus su tokiais prekių ženklais kaip Gucci ir Y3, taip pat su popkultūros žvaigždėmis kaip Bad Bunny. Šių bendradarbiavimo modelių kaina toliau kyla. Aš net turiu užsakytą Gazelles modelį, kurį Adidas padarė man pagal specialų užsakymą. Ant jų yra atspaustas mano sugalvotas sub-brandas, Adidoff. Tai žodžių žaismas, nes daugelis mano draugų mane vadina Doff arba Davidoff.

Kaip vertinate sportinių batelių dizaino raidą laikui bėgant?

Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje dizainas buvo pats gryniausias ir, mano nuomone, geriausias. Aštuntajame dešimtmetyje ir vėliau jis tapo sudėtingesnis ir techniškai pažangesnis. Nors tai turėjo pagerinti funkcionalumą, man asmeniškai tai nepatiko. Visada maniau, kad sportbačiai visų pirma yra kasdieniai batai, o tik tada – sportiniai batai. Todėl pirmenybę teikiau paprastoms formoms ir linijoms, kurios būdingos klasikiniams modeliams, tokiems kaip Gazelle, Campus, Country ar Superstar. Mano prisirišimas prie šių modelių lieka nepakitęs, ir aš džiaugiuosi, kad retro įvaizdis vėl tampa madingas, pritraukiantis tiek jaunų žmonių, tiek šiuolaikinių dizainerių dėmesį.

Kada supratote, kad esate kolekcionierius?

Mano aistra kolekcionavimui prasidėjo, kai pradėjau ieškoti retesnių sportinių batelių modelių. Pradėjęs nuo įprastų serijinių modelių, tokių kaip Superstar, kuris gaminamas nuo 1969 metų ir vis dar yra rinkoje, palaipsniui perėjau prie unikalių ir kolekcinių vienetų paieškos. Mane ypač traukia senų modelių perleidimai ir bendradarbiavimai su kitais prekių ženklais, kurie bendradarbiauja su Adidas per Consortium programą.

Kas traukia jus bendradarbiavimuose ir perleidimuose?

Man įdomu stebėti, kaip, dalyvaujant naujiems dizaineriams ar prekių ženklams, paprastas sportinių batelių modelis įgauna naują įsikūnijimą. Kiekvienas dizaineris prideda savo unikalių detalių, kartais visiškai pakeisdamas modelį, o kartais padarydamas pakeitimus, kurie iš pradžių gali būti nepastebimi. Galų gale, tai vis tiek lieka tas pats modelis, kuris buvo sukurtas prieš dešimtmečius. Pavyzdžiui, turiu dvi Adidas Campus poras, pagamintas iš dirbtinio leopardo kailio iš Japonijos gatvės mados prekės ženklo Neighborhood. Taip pat turiu porų, pagamintų iš ponio kailio ir krokodilo odos (nesu tikras, ar ji tikra ar ne...).

Ar galite pateikti pavyzdžių apie savo retus įsigijimus?

Taip pat perku antikvarinius daiktus. Vienas iš pirmųjų ir reikšmingiausių mano įsigijimų buvo pora Mustang sportinių batelių, išleistų septintajame dešimtmetyje Vakarų Vokietijoje. Juos nusipirkau maždaug prieš 25 metus eBay už apie 200 eurų. Šie sportiniai bateliai derina bėgimo modelių (Country, SL72) elementus su būdingomis teniso (Gazelle) ir krepšinio (Superstar) batų savybėmis. Šis pirkimas buvo tarsi apreiškimas, kad vertinu daiktus, kuriuos dauguma gali nesuprasti. Bet dabar turbūt galėčiau juos parduoti už beveik 1 000 eurų - net šalis, kurioje jie buvo pagaminti, jau neegzistuoja.

Kaip paprastai renkatės modelį? Ar turite planą, ar tai labiau priklauso nuo jūsų nuotaikos?

Nesu tipinis pirkėjas ir teikiu pirmenybę pirkimui internetu, ypač aukcionuose ir išpardavimuose kaip eBay. Tai leido man įsigyti batų iš viso pasaulio. Internetinės prekybos atsiradimas 2000-aisiais žymiai pakeitė mano kolekcionavimo galimybes. Neseku tik mados, bet ieškau unikalių ir retų modelių, kurie man turi reikšmę. Pavyzdžiui, galiu ieškoti "Adidas Neighborhood" ar "Gazelle woven" ir tada įsigyti.

Kaip sekate naujus leidinius?

Stebiu tam tikrus prekės ženklus ir modelius, kad išlikčiau informuotas apie naujus leidinius. Svarbu turėti paieškos metodiką, kad būtų galima atnaujinti savo žinias apie rinkoje pasirodančius naujus modelius. Nauji modeliai dažnai yra senųjų interpretacijos, kas man, susipažinusiam su produkto istorija, turi ypatingą reikšmę.

Ar nebijote pirkti eBay?

eBay, kaip ir bet kurioje viešoje pirkimų vietoje, yra rizika susidurti su padirbtais gaminiais, todėl svarbu pasirinkti patikimus pardavėjus. Patirtis padeda išvengti apgavysčių, bet reikia būti atsargiam ir gebėti atpažinti padirbtus daiktus. Jei sandoris atrodo per geras (dėl mažos kainos, pavyzdžiui), greičiausiai taip ir yra.

Kaip nustatote, ar kaina jums tinkama, ar ne?

Rinkos ekonomika nustato kainas, ir aš stengiuosi būti realistiškas vertindamas kainas. Nors nuolaidos gali atsirasti, jos paprastai neviršija 20-25% mažmeninės kainos. Tai yra sąžininga ir padeda užtikrinti kokybiškų batų gamybą per metus.

Minėjote, kaip laikote savo batus. Manau, kad tai įdomi detalė, kuri verta daugiau sužinoti.

Turiu knygų lentyną, kurią naudoju batams laikyti. Nesurenku knygų ir nesuprantu senų egzempliorių vertės, todėl knygų lentynos buvo atlaisvintos sportbačiams. Šis sprendimas atėjo po buto renovacijos ir sandėliavimo vietos planavimo. Taip pat paskirstau poras skirtinguose butuose dėl papildomo saugumo, kad jei kas nors bus prarasta, bus pavogtas tik vienas batelis iš poros. Taigi vienas batelis iš poros laikomas čia, o kitas – mūsų sodyboje.

Kiek porų sportbačių turite savo kolekcijoje?

Turbūt turiu daugiau nei 200 porų, bet tiksliai jų nesuskaičiavau. Kartais dovanoju sportbačius draugams arba dalinuosi jais su artimaisiais. Kai kurios poros buvo pavogtos ar prarastos, kas visada yra nemalonu, bet kolekcionavimas man yra kaip gyvas organizmas, kuris nuolat vystosi ir niekada nestovi vietoje.

Kaip vertinate savo sportbačių kolekcijos vertę?

Mano vertinimu, visa mano sportbačių kolekcija gali turėti vidutinę vertę apie 40 000 – 50 000 eurų. Šis vertinimas grindžiamas įvairių modelių ir prekių ženklų verte, įskaitant retus bendradarbiavimus ir originalias poras iš praėjusių dešimtmečių. Žinoma, kiekvienos poros kaina gali skirtis priklausomai nuo jos būklės, retumo ir rinkos paklausos.

Ką manote apie sportbačių kultūrą?

Sportbačių kultūra yra įdomus reiškinys, kuris nuėjo ilgą kelią nuo paprastų sportinių batelių iki mados ir stiliaus simbolio. Manau, kad sportbačių kultūros evoliucija atspindi globalius mados, muzikos ir kultūros pokyčius. Sportbačiai tapo ne tik garderobo elementu, bet ir savotišku istoriniu artefaktu, kuris atspindi įvairių laikotarpių estetiką ir funkcionalumą. Prieš trisdešimt metų būtų buvę sunku įsivaizduoti aukštosios mados prekės ženklą, tokį kaip Prada, gaminantį sportbačius. Dabar jie tai daro, įskaitant bendradarbiavimą su Adidas.

Buvau vienas pirmųjų savo rate įvairiose šalyse (gyvenau ir dirbau Lietuvoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje) devintajame dešimtmetyje pradėjęs dėvėti sportbačius su kostiumu. Ir tada į vakarėlius - nors tuo metu daugelis vietų neleisdavo įeiti su sportbačiais! Dabar tai yra standartas darbo vietose ir vakarėliuose visame pasaulyje. Sportbačiai ne tik tarnauja kaip sportinė avalynė, bet ir tapo stiliaus ir saviraiškos objektu. Sportbačių kultūros populiarėjimas nuo devintojo dešimtmečio buvo susijęs su įvairiais muzikos ir kino judėjimais, kurie įkvėpė jaunimą ir formavo jų aprangos pasirinkimus. Adidas ir sportbačių kultūrai didelę reklamą suteikė Freddie Mercury pasirodymas legendiniame Live Aid koncerte Londone 1985 metais. Run DMC ir Beastie Boys JAV devintojo dešimtmečio pabaigoje greičiausiai pirmieji kasdien dėvėjo sportbačius - jie mėgo Superstar modelį. Jamiroquai ir Oasis Anglijoje devintojo dešimtmečio pradžioje atgaivino senųjų Adidas modelių, tokių kaip Gazelle ir Campus, madą. Ir tada dizaineriai sekė muzikantais, keisdami sportbačių statusą nuo sportinės avalynės iki kasdienės ir net išskirtinės avalynės.

Tačiau vis dar manau, kad reikia suprasti ir gerbti, kad sportbačiai pirmiausia yra apie funkcionalumą. Ir "valtis" kaip padas yra sukurtas dėl priežasties - kad pagerintų ilgų nuotolių bėgimą. Kaip ir guminė "kriauklė" ant Superstar - kad sumažintų smūgį, jei kitas krepšininkas užlipa ant tavęs... Kitaip tariant, bet kokia forma, funkcija yra pirmiausia, ir tik tada stilius. Šio sportbačių istorijos ir funkcionalumo supratimo dažnai trūksta. Todėl šiandien sportbačių dizainas kartais gali būti savavališkas. Pavyzdžiui, tie "traktoriai" iš Balenciaga. Arba tie patys "kojinės sportbačiai" Yeezy iš Adidas. Tai viskas ne man.


Kaip matote sportbačių kultūrą, palyginti su kitomis šalimis?

Palyginus sportbačių kultūrą įvairiose šalyse, pastebiu, kad ji turi savo unikalių bruožų, atspindinčių vietos tendencijas ir kultūrines specifikas. Pavyzdžiui, Ukrainoje matau didesnį atvirumą išraiškai per aprangą, įskaitant ryškesnius ir ekstravagantiškesnius sportbačių modelius. Niekada nemačiau tiek daug Balenciagų kaip Kijeve. Tuo tarpu Lietuvoje yra tam tikras kultūrinis kuklumas, kuris gali riboti išraišką per išvaizdą. Šiaurės kultūros labiau vertina minimalizmą ir funkcionalumą. Tai galima laikyti ir apribojimu, ir galimybe.


Ar manote, kad sportbačių kultūra turėtų būti populiarinama kaip kultūra, panašiai kaip riedlenčių ir kitos sporto kultūros?

Sportbačių kultūros populiarinimas turi daug teigiamų aspektų. Pastaruoju metu matome augantį susidomėjimą fiziniu savęs tobulinimu ir sveiku gyvenimo būdu, kuris teigiamai veikia žmonių aktyvumą ir jų įsipareigojimą sportuoti. Sportbačiai taip pat mažina įtampą ir pretenzijas darbo vietose ar vakarėliuose. Sportbačiai tampa grįžtamuoju ryšiu tarp funkcionalaus sportinio aksesuaro viena vertus, ir mados simbolio kita vertus. Tai labai demokratiška apranga.

Pasirenkant Dovydas